Samuelio Boguslavo Chylinskio "Tėve musų" tradicija Europos poliglotiniuose leidiniuose

1660 metais Londone pradėta spausdinti Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija nebuvo išleista, tačiau susidomėjimas, kilęs dėl sudėtingų šios Biblijos vertimo bei spausdinimo aplinkybių ir paslaptingo likimo, išgarsino ją Europoje. Spausdintosios Senojo Testamento dalies tebuvo žinomi trys egzemplioriai, iš jų šiuo metu išlikęs tik vienas. Apie Naujojo Testamento vertimą ilgus šimtmečius buvo tiktai spėliojama. Jo rankraštis rastas 1932 metais Britų muziejuje. Praėjus dvejiems metams, muziejaus bibliotekoje dirbęs lenkų mokslininkas Stanisławas Kotas atpažino, kad tai Chylinskio verstas Naujasis Testamentas (NT). 1958-aisiais Czesławas Kudzinowskis ir Janas Otrębskis išleido transliteruotą NT tekstą ir pateikė išsamų įvadinį straipsnį apie šios Biblijos vertimo bei spausdinimo istoriją. Jie išleido ir rankraščio fotokopiją bei NT indeksą. Iki tol apie Chylinskio NT vertimą buvo galima spėti tiktai iš kai kurių bažnyčių archyvo dokumentų ir į daugelį Europos poliglotinių rinkinių patekusios maldos „Tėve mūsų“ prie kurios paprastai būdavo nuoroda, kad ji imta iš 1660 metų Londono Biblijos. Ši malda ir dabar tebetraukia mokslininkų dėmesį. Pietro U. Dini yra raginęs „susekti 'keliaujančio' teksto prototipą, kuris ilgainiui pasiekė Bodoni'o rinkinį“. Be pastarojo leidinio, jis yra nurodęs dar tris knygas, į kurias buvo patekęs Chylinskio „Tėve mūsų“ vertimas. Dini'o nuomone, „reikia spręsti bent du klausimus: 1) sekti tekstų migraciją ir jų kitimą nuo Wilkinso iki Hervaso, Marcelio bei Bodoni'o rinkinių; 2) ieškoti „Tėve mūsų“ kelių nuo Hervaso, Marcelio bei Bodoni'o knygų į kitų autorių (dar vėlesnius) leidinius“. Straipsnyje atsiliepiama į Dini'o raginimą ir primenama dar 1891 m. prasidėjusi diskusija apie Chylinskio „Tėve mūsų“ Oksforde leidžiamuose meno ir mokslo savaitraščiuose „The Academy bei AthenThe Bible of Samuel Bogusław Chyliński, which started to be printed in London in 1660, has not been released, but the interest, caused by the circumstances of complicated translation and printing of this Bible, and mysterious fate, famed it in Europe. There have been known only three copies of the printed part of the Old Testament, of which only the one has remained. And only speculations about the translation of the New Testament have existed for centuries. Its manuscript was found in the British Museum in 1932. After two years the Polish scientist Stanisław Kot, who was working in the Museum Library, recognized that this was the New Testament (NT) translated by Chyliński. In 1958 Czesław Kudzinowski and Jan Otrębski released transliterated text of the NT and presented the detailed introductory article about translation and printing history of this Bible. They also published the manuscript photocopy and NT index. Until then one could only guess about Chyliński' translation of the NT from some documents of Church archive and there was usually a reference to the prayer "Our Father", which was published in the most of European polyglot collections, that it has been adopted from the London Bible of 1660. Even now this prayer draws attention of scientists. Pietro U. Dini has encouraged to trace prototype of "travelling" text in a prototype, which eventually reached Bodoni' set. Besides the last-mentioned publication he has referenced three more books, wherein Chyliński' translation of "Our Father" was printed. In Dini' opinion two issues should be resolved: 1) to track migration and alteration of texts from collections of Wilkins to Hervas, and Marcel to Bodoni, and 2) to search for "Our Father" pathways from books of Hervas, Marcel and Bodoni to (later) publications of other authors. The article reacts to Dini' encouragement and reminds of discussion about Chyliński' "Our Father&quo